Septintus metus skaičiuojančio festivalio tema – „Riba“, o programoje – grupinė analoginės fotografijos paroda, ekskursija su kuratoriais, pokalbiai, kino juostų peržiūrų vakarai, performansai ir kitos veiklos. VAFKF vyko2024 rugpjūčio 30 d. – rugsėjo 21 d., Vilniaus fotografijos galerijoje.
Vienas iš nedaugelio tokio pobūdžio renginių Lietuvoje – VAFKF – pristato darbus, kurių galutinė forma sukurta analoginiu būdu. Ši technologija – daug laiko ir pastangų reikalaujantis procesas, meno forma. VAFKF siekia fotografijos lauką papildyti nepastebėtais senais ir naujais kūriniais, dėmesys sudarant programą skiriamas darbams, o ne individualizuotam menininko įvaizdžiui. Kūriniai keičiasi kontekste, todėl organizatoriams svarbūs kolektyviniai renginiai, parodos bei Lietuvos konteksto išlaikymas. „Festivalio tema „Riba“ gimė, svarstant apie situacijas, kuriose dažniausiai atsiduriame nepasiruošę. Nepatogumas ir situacijos vertinimas keičiasi priklausomai nuo konteksto. Buvimas ant ribos ir svyravimas į vieną ar kitą pusę verčia peržiūrėti savo vertybes ir normas. Ar tai yra normalu? Ar aš suvokiu situaciją adekvačiai? Ar aš esu jau už ribos? O kas, jei ribą pastumsime kiek tolėliau?“ – sako vienas iš festivalio kuratorių Paulius Burakas.
Dažniausiai riba yra suprantama kaip užtikrintumo ir saugumo siekiamybė. Ji gali konfliktuoti su noru tyrinėti ir eksperimentuoti. Todėl festivalio dalyviams temos interpretavimas tapo procesu, kuris reikalauja nuolatinių derybų tarp normų ir naujų idėjų. Ar galime išlikti tarpinėje būsenoje? Liminalumas suteikia galimybę sukurti laikiną erdvę, kurioje normos gali būti išbandytos ir permąstytos. Tai gali vesti į kūrybiškumą, inovacijų atsiradimą ir net socialinių struktūrų pertvarkymą, kai pajaučiama laisva, bet kartu ir ribota erdvė, kurioje galima eksperimentuoti su tapatybėmis, bendruomeniškumu ir kultūros normomis.
Miki Ambrozy kino vakaras
Nustatant ribą galima pastebėti, kaip žmonės reaguoja į naujas socialines situacijas ir kaip tai keičia jų suvokimą apie save ir kitus. Tokiame kontekste festivalis, kaip kultūrinis renginys, pasidaro ne tik socialinės sąveikos platforma, bet ir erdvė naujoms skirtingoms patirtims išgyventi.
Festivalio programos akcentai Šiemet pagrindinis programos akcentas – grupinė analoginės fotografijos paroda, kurią lydės ekskursija su kuratoriais, pokalbis apie vernakuliarinę (buitinę) fotografiją su fotografu Andrei Antonau, Joe Wood pristatys dokumentinės fotografijos projektą ir pirmąją knygą „Middle Ground“. Taip pat vyks kino juostų ir performanso vakarai, kuruojami Lietuvoje gyvenančio ir kuriančio kino menininko Miki Ambrózy.
Andrei Antonau pokalbis apie vernakuliarinę fotografiją
„Sudarydami programą, šiemet dėmesį skyrėme festivalio temą „Riba“ atliepiančių kūrinių paieškai kartu su menininkais, nedarėme atviro kvietimo – tai leido labiau susitelkti į temą. Pernai programa išsiskyrė gausia skaidrių programa, o šiemet laukia itin įdomi fotografijų paroda bei ją praplečiantys renginiai, kaip, pavyzdžiui, knygos pristatymas, labai šviežia, pilna eksperimentų ir proceso kino programa, ar pokalbis apie vernakuliarinę (buitinę) fotografiją. Vakariniuose renginiuose kviesime lankytojus neformalioms diskusijoms“, – apie programą sako viena iš festivalio kuratorių Eglė Gudonytė.
Joe Wood knygos "Middle Ground" pristatymas_foto Vadim Šamkov
Festivalis kviečia apsilankyti parodose ir renginiuose visus besidominčius analogine fotografija ir kinu – naujų atradimų gali tikėtis tiek profesionalai, tiek mėgėjai, tiek ir žmonės, norintys tiesiog iš arčiau susipažinti su šia vėl populiarėjančia meno šaka. Festivalio dalyviai: Eglė Činikė, Vilius Barkauskas, NaKoMaBo, Jonas Čiurlys, Bernadeta Bet, Inesa Adamonytė, Sviatlana Petuškova, Arnas Špaka, Vytautas Juozėnas, Vadimas Šamkovas, Justina Tula, Yauheni Hlushan, Stasys Mačiulskas, Alina Orlova, Andrei Antonau, Tatjana Raigel, Joe Wood, Miglė Križinauskaitė, the oracle, Varvara Spilt, Miki Ambrózy ir draugai.
Festivalį organizuoja Vilniaus analoginės fotografijos ir kino festivalis ir Kirtimų kultūros centras, partneriai – Palaukinės kultūros centras, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, „Spongė Lab“, Lietuvos kultūros ministerija, Kultūros taryba.